„Malis. Auksinis gyvenimo ir mirties smėlis“

Prieš keletą metų Afrikos valstybę Malį apėmė tikra aukso karštligė. Dauguma aukso ieškotojų atvyksta iš vargingiausių Malio kampelių arba iš politinės ir karinės krizės krečiamų šiaurinių šalies regionų. Nedarbas, visuotinis skurdas, neįtikėtini pasakojimai apie laiminguosius, radusius didelius aukso gabalus, veja tūkstančius žmonių ieškoti aukso ir geresnio gyvenimo. Šiandien net ir tie, kurie prieš porą metų tvirtino niekada nevyksią į pietus ir nesileisią į šachtas, keliauja į Kenieba pietų regioną, kur slypi turtingi aukso klodai.

Kenieba regionas, esantis maždaug 400 km nuo sostinės Bamako, yra vienas iš trijų aukso turtingų regionų. Vyriausybė leidžia laisvai kiekvienam rankomis išgauti aukso smėlį ir parduoti jį vietos prekeiviams – vieno gramo aukso kaina yra apie 50 JAV  dolerių.

Darbą kalnakasiai pradeda anksti, auštant, kol oras dar nėra labai įkaitęs. Darbo diena trunka nuo 10 iki 12 valandų. Šachtose dirba ir daugybė moterų bei vaikų. Nevyriausybinės žmogaus teisių stebėjimo organizacijos duomenimis, aukso ieškotojais Malyje dirba apie 20 tūkstančių vaikų. Moterys plauna upėje aukso smėlį.

Sunkiausias ir pavojingiausias darbas šachtose yra 10–20 metrų gylyje. Šachtininkai pripildo maišus aukso rūdos ir kelia juos į paviršių. Kartais šachtos stogas įgriūva, palaidodamas vargšus žmones. Išplovus rūdą ir sulydžius aukso dulkes į luitus, prekiautojai juos gabena į sostinę Bamaką.

Šachtininkai sako, kad dirbti šachtose yra tas pat, kas eiti į karą: „Gali grįžti namo tik laimėjęs, jei pralaimėsi – niekas tavęs nelaukia.“ Kiekviena šachtose praleista diena yra išbandymas. Kiekviena nauja diena žada naują progą, galimybę praturtėti arba likti ten amžinai. 

Valerijus Melnikovas gimė 1973 m. vasario 21 d. Nevinomyske, Stavropolio krašte, Rusijos Federacijoje. Nuo 2009 m. lapkričio dirba RIA novosti fotografu.

1994 m. įstojau į Stavropolio universiteto Filologijos fakultetą studijuoti žurnalistikos, kaip fotožurnalistas rengiau reportažus apie  pokyčius Šiaurės ir Pietų Kaukaze. Nuo pirmųjų studijų metų dirbau laikraščio Severnyj Kavkaz reporteriu, rašiau apie Stavropolio kraštą. 1999 m. gruodį parengiau fotoreportažą apie specialią Arguno operaciją, kurios metu Rusijos pasienio kariai buvo skubiai perkelti į Arguno upės slėnį Čečėnijoje saugoti tos sienos su Gruzija dalies. Vėliau buvau pakviestas dirbti etatiniu fotokorespondentu į Komersant leidyklą, kur dažnai teko rinkti medžiagą apie įvykius Šiaurės ir Pietų Kaukaze – rengiau specialius reportažus apie įkaitų dramas Stavropolio krašte 2001 m. ir Beslane 2004 m., apie ginkluotą Gruzijos ir Šiaurės Osetijos konfliktą. Taip pat teko rengti reportažus apie karą Libane 2006 m. 2010 m. agentūros RIA novosti pavedimu rengiau dokumentinę medžiagą apie 2010 metų žemės drebėjimo Čilėje padarinius. Be tiesioginės profesinės veiklos, dalyvauju įvairiose parodose Maskvoje, laimėjau antrąją vietą nacionaliniame Rusijos sporto fotografijos konkurse ir tarptautiniame profesinės fotografijos konkurse Fotofestival Knokke-Heist 2011 Belgijoje. 2012 m. buvau fotografijos festivalio Vilniausfotografijos ratas (Vilnius, Lietuva) finalininkas; 2012 m. laimėjau CHIPP (Kinijos tarptautinis spaudos fotografijos konkursas) bronzos apdovanojimą reportažų apie karus ir katastrofas kategorijoje.