Graikija – krizės metai 

Nuo 2009 metų Graikija išgyvena sunkios ekonominės krizės pasekmes. Po susitarimo su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu dėl finansinės pagalbos viena po kitos pritaikytos griežto taupymo priemonės drasko socialinę struktūrą, užverčia nepakeliamą naštą vidurinei klasei ir skleidžia skurdą bei neviltį visuomenėje. Smurto protrūkiai nesibaigiančiose protesto demonstracijose Graikijos sostinėje virsta susidūrimais su riaušių policija. Pasekmės reikšmingos, bet ne visos akivaizdžiai matomos. Tai glumina graikus, nes jie nesuvokia, kas vyksta. Gerokai paveikti krizės, beveik praradę optimizmą dėl ateities, jie tapo užsidarę. Tūkstančiai graikų jaunuolių šiandien stengiasi rasti darbo, bet nedarbo lygis čia aukščiausias, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Atėnų centre sparčiai uždaromos parduotuvės, o šimtams prekybininkų gresia finansinė aklavietė, nes dauguma gyventojų vargiai išgali patenkinti net būtiniausius poreikius. Didžiuosiuose miestuose ėmė rodytis vadinamieji naujieji benamiai – žmonės, daugiausia graikai, nebeišgalintys sumokėti už būstą ir priversti gyventi gatvėse. Dramatiškai išaugo nusikalstamumo ir smurto išpuolių mastas, o tamsias siauras miestų gatveles užkariavo nauji narkotikai, liaudiškai vadinami šiša, vargšų kokainu. Išaugo ir žmonių, užsikrėtusiu AIDS ir hepatitu, skaičius, nes dauguma prostitučių, desperatiškai ieškančių narkotikų ir pinigų, užsiima nesaugiu seksu vos už 5 eurus. Negana to, kasdieniu reiškiniu tapo rasistiniai išpuoliai, ksenofobija, o šalyje gyvenantys migrantai ieško visų įmanomų būdų išvykti. Graikijos vyriausybė stengiasi įtikinti tautą, kad dabartinė situacija artimiausiais metais neabejotinai pagerės. Tokie viltingi žodžiai labai reikalingi, nes visuomenės  žaizdos yra gilios.   

Angelos Tzortzinis. Būdamas 22 metų baigiau Leica kūrybinės fotografijos akademiją Atėnuose. Pastaruosius penkerius metus domiuosi imigracijos klausimais Graikijoje, keliauju po Graikijos sausumos ir jūros pasienio zonas, tačiau pasakoju ir apie imigrantų gyvenimą Atėnuose, jų pastangas palikti sunkią ekonominę krizę išgyvenančią šalį. Šiuo metu įgyvendinu asmeninį projektą apie finansinės krizės poveikį Graikijos visuomenei ir akivaizdžius bei nematomus, giluminius jos pokyčius. Dalis mano darbų buvo spausdinti įvairiuose periodiniuose leidiniuose, tarp jų TIME Magazine, Newsweek, The New York Times, eksponuoti festivalyje Visa Pour l’Image 2012 ir 2013 m. Perpinjane, Prancūzijoje, ir Lumix jaunųjų fotožurnalistų festivalyje Hanoveryje, Vokietijoje. Šiuo metu esu laisvai samdomas The New York Times ir AFP agentūros Atėnuose bendradarbis.