„Laisvės vardan“
„Laisvės vardan“ – fotografijų paroda skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Tai vieno svarbiausių Baltijos šalių istorijos momentų, einant į Nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais, „Baltijos kelio“ fotografijų paroda. Eksponuojamos nuotraukos sukurtos 1989 metų rugpjūčio 23 dieną.
Paroda eksponuojama Nidos KTIC „Agila“ (Taikos g. 4, Neringa) 2018 metų rugpjūčio 22-31 dienomis.
Parodos rengėjas Lietuvos spaudos fotografų klubas dėkoja kolegoms: Algimantui ir Mindaugui Černiauskams, Vytautui Daraškevičiui, Valentinui Juraičiui, Zenonui Nekrošiui, Andriui Petrulevičiui, Antanui Stanevičiui, Jonui Staseliui, Vladui Ščiavinskui, Virgilijui Usinavičiui, Kęstučiui Rimui Vanagui suteikusiems nuotraukas šiai parodai ir Nidos informacijos ir turizmo centrui „Agila“ už galimybę surengti šią parodą.
--------------------------------------------------------------
1989 m. rugpjūčio 23-ioji. Tą dieną pasaulis išvydo nedažnai regėtą, o gal visai neregėtą akciją. Lygiai 19 valandą trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 15-ai minučių susikabino rankomis 2 milijonai žmonių. Pasaulyje būta ir kur kas masiškesnių renginių, ypač Indijoje, Kinijoje ir islamo šalyse. Bet juk Baltijos šalyse iš viso gyvena tik apie 8 milijonus žmonių – vadinasi, kas ketvirtas buvo akcijos dalyvis. Tačiau svarbiausias skirtumas buvo tas, kad žmonės rankomis susikibo į gyvą nenutrūkstamą grandinę, kuri tęsėsi 650 kilometrų (galima palyginti – tokio ilgio yra oficiali Prancūzijos ir Ispanijos siena) kelyje, jungiančiame Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną. O tai reiškia, kad akcija vyko ne prie namų, ne vien gimtajame mieste ir akcijos dalyviui reikėjo vykti keliasdešimt ar net kelis šimtus kilometrų. Tai buvo tarsi referendumas, primenantis tiesioginę demokratiją antikinės Graikijos polyje. Negana to, jame dalyvavo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, todėl tai buvo daugiau nei referendumas ar tiesioginė demokratija. Ši akcija įėjo į istoriją Baltijos kelio vardu.
Baltijos kelias buvo suorganizuotas 50-osioms Hitlerio ir Stalino pakto, padalijusio Europą įtakos zonomis ir nulėmusio Baltijos šalių sovietinę okupaciją 1940 m., metinėms paminėti. Prasidėjus Michailo Gorbačiovo „perestroikai“ Baltijos šalys pradėjo žengti nepriklausomybės atkūrimo link. Šiuo keliu jas vedė 1988 m. įsikūrę nacionaliniai judėjimai: Estijos Tautos frontas (EestimaaRahvarinne), Lietuvos Sąjūdis ir Latvijos Tautos frontas (Latvijas Tautas fronte), o svarbiausia – politinės retorikos ir praktikos dalimi tapo Hitlerio ir Stalino 1939 m. rugpjūčio 23-iosios pakto pasmerkimo akcijos. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kuriame dalyvavo vos keletas šimtų žmonių, buvo pirmą kartą viešai atskleistas 1939 m. pasirašytų paktų nusikalstamas turinys, o po metų, 1988-aisiais, ši data jau buvo minima daugiatūkstantiniuose mitinguose Vilniuje, Rygoje ir Taline.
50-ąsias pakto metines trijų Baltijos šalių nacionalinių judėjimų atstovai susitikime Estijoje, Pernu, liepos 15-ąją nusprendė paminėti bendra Baltijos kelio akcija. Konkreti šios akcijos politinė programa buvo išreikšta Lietuvos Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos Tautos frontųrugpjūčio 17 d. kreipimesi į Europos ir pasaulio bendruomenę. Jame buvo skelbiamas reikalavimas panaikinti 1939 m. Vokietijos ir SSRS sąmokslo padarinius Baltijos šalių valstybingumui ir siekis neprievartiniu, teisiniu parlamentiniu būdu atkurti šių šalių nepriklausomybę. „Baltijos kelias – tai paskutinis kolonijinių teritorijų išlaisvinimo Europoje kelias“, – buvo skelbiama pareiškime.Idėjos esmė buvo atlikti veiksmą, kuris sukrėstų pasaulį, kuris tiesiogiai leistų pasaulio žmonėms pamatyti ir pajusti 1939 m. Vokietijos ir SSRS pasirašytų susitarimų lemtį Baltijos tautoms.
Taiki Baltijos kelio demonstracija iš tikrųjų atkreipė viso pasaulio dėmesį į trijų okupuotų Baltijos šalių ryžtą atkurti savo valstybes, o SSRS nebegalėjo pasaulyje nuslėpti fakto, kad Lietuva, Latvija ir Estija nori būti laisvos. Ji įrodė, kad trijų valstybių nepriklausomybės siekia nebe vien nacionaliniai judėjimai, bet visos minėtos tautos, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko neprievartinį, teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Įspūdinga Baltijos šalių gyventojų grandinė, plintanti tarptautinė parama ir istorinės tiesos atskleidimas privertė SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą 1989 m. gruodį pripažinti, kad 1939 m. nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų Sąjungos slapti susitarimai neturi juridinės galios. Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Estijos, Latvijos ir Lietuvos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse bei pačioje Sovietų Sąjungoje ir privedė prie šalių nepriklausomybės. Anksčiausiai ją paskelbė, praėjus pusmečiui po Baltijos kelio, būtent Lietuva – 1990-ųjų kovo 11-ąją.
Šis trijų Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procesas šiandien vadinamas Dainuojančia revoliucija, kuri į pasaulio istoriją įsirašė kaip vadinamojo Tautų pavasario ar 1989-ųjų revoliucijų komunistinio Rytų bloko valstybėse dalis, o Dainuojančios revoliucijos kulminacija būtent ir buvo Baltijos kelias, tapęs tokių įvykių kaip 1989 m. vasario 6 d. prasidėjusios Apskritojo stalo derybos Lenkijoje ar Berlyno sienos griuvimas 1989 m. lapkričio 9 d. grandinės dalimi.
Įvertinus Baltijos kelio reikšmę Baltijos tautų istorijai ir įtaką pasaulio visuomenės raidai, šią unikalią akciją liudijantys dokumentai, pavadinti „Baltijos kelias: žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive forFreedom), 2009 m. liepos 30 d. vykusiame UNESCO Tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje Bridžtaune (Barbadosas) buvo įtraukti į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ (International Memoryof the World Register). Tą pačią dieną į šį dokumentų ar jų rinkinių, liudijančių gražiausius, iškiliausius žmonijos laimėjimus, skaudžius įvykius ir gėdingus veiksmus, registrą Lietuvos, Baltarusijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos iniciatyva buvo įtraukti ir Radvilų archyvai, ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija. „Pasaulio atminties“ registre yra ir 1789–1791 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (Prancūzija), ir brolių Lumière’ų filmai (Prancūzija), ir Ludviko van Beethoveno IX simfonija d-minor, op. 125 (Vokietija). Yra ir Johanneso Bramso kūrinių kolekcija (Austrija), Čekijos reformacijos viduramžių kolekcijos rankraščiai (Čekija), Hanso Christiano Anderseno rankraščiai ir susirašinėjimo dokumentai (Danija), Carlo Linnaeaus darbų kolekcija (Danija). Bet yra ir baudžiamoji byla Nr. 253/1963: valstybė prieš N. Mandelą ir kitus (Pietų Afrikos Respublika).
Ir pabaigoje: būtent rugpjūčio 23-ioji, praėjus 70-iai metų nuo Hitlerio ir Stalino pakto pasirašymo, Europos Parlamento 2009-aisiais buvo paskelbta Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.
Parengta pagal Prof. dr. Alfredo Bumblausko straipsnį „Baltijos keliui – 25-eri“, publikuotą „Tai Lietuva. Lietuvos spaudos fotografija 2014“, p. 178-180.
